Turėti prieigą prie pažangiausių dirbtinio intelekto (DI) įrankių ir išnaudoti tik menką jų galimybių dalį – tas pats, kas treniruotis su asmeniniu treneriu, bet tik apšilimui. Astos Bagdonavičienės, „Telia“ dirbtinio intelekto, duomenų ir analitikos vadovės, teigimu, panašioje situacijoje šiandien atsiduria tūkstančiai darbuotojų. DI jau yra kasdienėje darbo aplinkoje, tačiau be aiškių įgūdžių jis lieka pilnavertiškai neišnaudotu asistento prototipu. „Pirmiausia skatinčiau apie DI poreikį kalbėtis įmonės viduje. Svarbu suprasti, kokioms užduotims DI galėtų padėti, kiek žmonių jau naudoja tokius įrankius ir kokias konkrečias programas jie naudoja. Praktika rodo, kad tokie pokalbiai padeda pamatyti ir vadinamąjį šešėlinį DI naudojimą, kai darbuotojai savarankiškai išbando įvairius įrankius, ne visada įvertindami saugumo ar duomenų privatumo…
Vokietijoje pristatytos naujausios televizorių inovacijos: dėmesio centre – „Micro RGB“ technologija
Dirbtiniam intelektui (DI) vis sparčiau integruojantis į kasdienius įrenginius, televizorius iš pasyvaus turinio rodymo įrenginio tampa aktyviu namų ekosistemos dalyviu. Frankfurte vykusiame renginyje technologijų bendrovė „Samsung Electronics“ pristatė inovacijas, žyminčias naują televizorių evoliucijos etapą. Minėdama 20 metų lyderystę pasaulinėje rinkoje, bendrovė pademonstravo pažangius sprendimus – nuo „Micro RGB“ ekranų technologijos iki DI paremtų funkcijų, leidžiančių dar labiau personalizuoti žiūrėjimo patirtį. „Televizorius jau seniai nebėra tik įrenginys, skirtas žiūrėti tradicinę televiziją. Jis tampa namų technologijų centru, kuris jungia skirtingas patirtis – nuo įvairaus turinio vartojimo iki išmaniųjų namų valdymo. Todėl televizorių inovacijos šiandien orientuotos ne tik į vaizdo kokybę, bet ir į visapusiškai sklandžią vartotojo patirtį“, – sako „Samsung“ komunikacijos vadovė…
Lietuva – 7-a pasaulyje pagal dirbtinio intelekto naudojimą: ekspertas įvardijo, ko reikia tolesnei pažangai
2025 m. atlikto „Cybernews“ tyrimo duomenimis, Lietuva tarp visų pasaulio šalių užima 7 vietą pagal dirbtinio intelekto (DI) įsisavinimą ir aktyvų naudojimą. Tai rodo, kad lietuviai ypač greitai perpranta technologines naujoves ir jas sėkmingai pritaiko praktikoje. Tačiau ekspertų teigimu, šiandien itin svarbu neužmigti ant laurų ir neapsiriboti paviršutinišku DI naudojimu. Nors Lietuva jau dabar išsiskiria aukštu technologijų įsisavinimo tempu, bendrovės „Vilniaus vandenys“ IT vadovo Viktoro Pūro teigimu, tikrąją technologinę lyderystę šiandien lemia gebėjimas kurti dirbtinio intelekto įrankius bei juos taikyti sprendžiant realias problemas. Jam antrina ir technologijų bendrovės „Samsung“ komunikacijos vadovė Eglė Tamelytė. Jos teigimu, Lietuvoje vartotojai itin vertina DI funkcijas, integruotas į išmaniuosius įrenginius – aktyviai jomis domisi ir…
Kaip valytoja su universaliu raktu: kodėl kai kurie DI įrankiai atidaro daugiau durų, nei turėtų?
Klausimą, kurį dirbtinio intelekto (DI) įrankį naudoti, galima palyginti su klausimu, su kokiu automobiliu važiuoti į darbą – pasirinkimas dažnai priklauso nuo asmeninių preferencijų. Tačiau darbo aplinkoje šis principas galioja ne visada. Pasak Roberto Primagovo, „Telia“ produktų pardavimų vadovo, kai DI sprendimai naudojami su įmonės duomenimis, svarbiausiu kriterijumi tampa ne patogumas ar įpročiai, o saugumas. Pasak R. Primagovo, DI įrankių pasirinkimas organizacijose pirmiausia yra pasitikėjimo klausimas. Skirtingi generatyvinio DI sprendimai gali skirtis funkcionalumu ar pritaikymu konkrečioms užduotims, tačiau organizacijoms svarbiausia, kaip jie tvarko ir saugo vartotojų duomenis. „Esminis klausimas nėra vien tai, kuris DI įrankis patogesnis. Ne mažiau svarbu, kaip tvarkomi vartotojų duomenys ir ar galima būti tikram, kad pateikta…
Turinio kūrėjas Simas Anužis apie technologijas šeimoje: svarbiausia – įsitraukti ir kalbėtis
Diskusijos apie vaikų praleidžiamą laiką prie išmaniųjų įrenginių ekranų keičia kryptį – nuo patarimų apie ribojimus vis dažniau pereinama prie sąmoningumo ir saugaus elgesio skaitmeninėje erdveje. Ekspertai sutaria, kad technologijos savaime nėra problema, tačiau jų naudojimo įpročiai tampa vienu svarbiausių šiuolaikinės tėvystės iššūkių. Todėl vis dažniau kalbama ne apie tai, kiek laiko vaikai praleidžia prie ekranų, o apie tai, kaip jie leidžia laiką ir kokius kasdienius įpročius perima iš suaugusiųjų. Turinio kūrėjas ir dviejų vaikų tėtis Simas Anužis, dar žinomas pseudonimu „Svabeuse Dariti“, sako, kad sąmoningas technologijų naudojimas šeimoje prasideda nuo nuolatinio įsitraukimo ir žinojimo, ką vaikai veikia naudodamiesi ekranais. „Gana dažnai pastebime, kad vaikai tiesiog „sulenda“ į planšetę ir…
Nuo „TikTok“ iki azartinių lošimų: tėvai net neįtaria, kas vyksta jų vaikų telefonuose
Vaikai socialinių tinklų vingrybes, normas ir madas išmano geriau nei daugelis suaugusiųjų, tačiau ne visada moka iš interneto pasiimti tik gerus dalykus. Naujausi OECD duomenys rodo, kad net kas dešimtas vaikas visame pasaulyje yra priklausomas nuo soc. tinklų, o kiti vertinimai – dar griežtesni. Spalvingas „TikTok“ turinys ar nekalti žaidimai neretai užmaskuoja skaitmeninę priklausomybę bei įtraukiantį azartinių lošimų pasaulį. Julija Markeliūnė, „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė, atskleidžia, kaip tėvai gali padėti vaikams internetu naudotis sveikiau. 2025 m. paskelbtas tarptautinis OECD tyrimas atskleidžia, kad apie 10 proc. 11–15 metų paauglių visose organizacijos šalyse savo socialinių tinklų naudojimą vertina kaip probleminį ir pripažįsta, kad jiems yra sunku sukontroliuoti, kiek laiko praleidžia internete. Loterija…
„Tik neišduokite vaikams“: ką senjorai slepia „Tinder“ programėlėje?
Ryšio, bendravimo ir artumo poreikis nesikeičia su amžiumi – keičiasi tik būdai, kaip žmonės jį kuria. Vis daugiau senjorų pažinčių ieško skaitmeninėje erdvėje, kur mezga naujus santykius ir bendrauja. Tačiau šis pasaulis ne visada lengvai perprantamas – kartais jis atsiskleidžia per visai netikėtas situacijas. Pasak „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovės Julijos Markeliūnės, vyresnio amžiaus žmonės vis drąsiau žengia į skaitmeninį gyvenimą, tačiau ne visada lengvai susigaudo jo taisyklėse. Pažintys skaitmeninėje erdvėje – vis dažnesnė senjorų kasdienybė Vyresnio amžiaus žmonės vis drąsiau mokosi naudotis skaitmeninėmis technologijomis – skambina vaizdo skambučiais, rašo žinutes, naršo internete. Kaip pastebi J. Markeliūnė, senjorai tikrai nėra pasyvūs technologijų vartotojai – jie smalsūs, nori bendrauti, ieško ryšio. Kartais…
Dalis žmonių su ausinėmis praleidžia kone visą darbo dieną: kaip jas naudoti ir dėvėti taisyklingai?
Šiuolaikinį žmogų ausinės lydi bene kiekviename žingsnyje: dirbant, sportuojant, keliaujant ar net ilsintis. Tyrimai rodo, kad daugelis europiečių su ausinėmis kasdien praleidžia bent 2–3 valandas, o dėl nuotolinio darbo ir padidėjusio skaitmeninių įrenginių naudojimo šis laikas neretai išauga ir iki 6–8 valandų per dieną. Augant ausinių naudojimui, kartu kyla ir klausimas, kaip išlaikyti balansą tarp patogumo, kokybiško garso ir sveikatos. Šiuos klausimus aptaria technologijų ekspertai, o savo patirtimi dalijasi ir muzikos prodiuseris Jonas Nainys-Jovani. Technologijų bendrovės „Samsung Electronics“ atstovai pastebi, kad šiandien ausinių naudojimas yra kur kas platesnis nei anksčiau. „Vartotojų lūkesčiai garsui šiandien yra gerokai aukštesni nei prieš kelerius metus. Dabar ausinės naudojamos ne tik muzikai klausytis, bet ir…
Paauglių dievukai internete: kas slepiasi už „manosferos“ ir ką būtina žinoti tėvams?
Koks turėtų būti vyras, kas yra vyriška, o kas ne, ir kaip šiandien reikėtų auginti berniukus? Kadangi šiuolaikinėje visuomenėje griežtų ir paprastų atsakymų į šiuos klausimus neliko, atsiradusį vakuumą sparčiai pildo interneto nuomonės formuotojai. Viešojoje erdvėje vis labiau įsigali vadinamoji manosfera (vyrų sfera), kurioje nuomonės formuotojai paaugliams perša toksiško vyriškumo, mizoginijos ir greito praturtėjimo idėjas. „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė sako, kad tėvams būtina pasidomėti, kokį turinį vartoja jų vaikai. Naujausiame dokumentiniame filme „Inside the Manosphere“ (liet. „Manosferos viduje“) žurnalistas Louisas Theroux atskleidė pasaulį, kuriame jauni, ekranų tiesiog apsėsti nuomonės formuotojai iš naujo savaip apibrėžia, ką reiškia būti vyru. „Manosfera nėra visiškai naujas reiškinys, tačiau socialiniai tinklai ir…
„Telia“ per kovą sustabdė 1 mln. sukčių skambučių: spąstai darbo valandomis
Milijonas per vieną mėnesį – tiek kartų kovo mėn. sukčiams nepavyko prisiskambinti savo aukoms, nes jiems sutrukdė mobiliojo ryšio operatoriai. „Telia“ duomenimis, nuo metų pradžios jau užblokuota per 4,5 mln. apgaulingų skambučių ir tūkstančiai kenkėjiškų SMS žinučių. Nors sukčiai išlieka itin aktyvūs, vis daugiau atakų sustabdoma dar prieš joms pasiekiant vartotojus. Tačiau technologijoms vis geriau blokuojant sukčių kelius, nusikaltėliai keičia taktiką ir ieško naujų būdų, kaip pergudrauti ne apsaugos sistemas, o patį žmogų. „Sukčių skambučių srautai išlieka labai nepastovūs – per savaitę jų gali būti nuo 100 tūkst. iki 1 mln. Vis dėlto aiškiai matome, kad dauguma atakų vyksta darbo dienomis ir darbo valandomis. Juk darbo įkarštyje visi sulaukia daugiau…
