Išmanusis telefonas Lietuvos gyventojams vis dažniau tampa ne tik ryšio priemone, bet ir kasdieniu darbo įrankiu. Technologijų bendrovės „Samsung“ užsakymu atlikta „Nordstat“ apklausa rodo, kad darbo reikmėms telefonu naudojasi 77 proc. lietuvių, o beveik kas antras norėtų išmaniajame patogiau atlikti sudėtingesnes, dažniau su kompiuteriu siejamas užduotis.
Ekspertų teigimu, šis pokytis keičia ir tai, ko vartotojai tikisi iš mobiliųjų įrenginių. Renkantis telefoną vis svarbesni tampa ne tik kamera ar dizainas, bet ir produktyvumo galimybės, dirbtinio intelekto funkcijos bei sklandus kelių užduočių atlikimas vienu metu.
Darbo diena be kompiuterio?
Darbas telefonu šiandien nebeapsiriboja greitu atsakymu į žinutę ar skambučiu pakeliui į susitikimą. Atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje dažniausia darbo veikla išmaniajame vis dar yra elektroninio pašto tikrinimas – jį kaip pagrindinę funkciją nurodė 36 proc. respondentų.
Pasak „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės, darbas telefonu vis dažniau primena tarpusavyje susijusių užduočių grandinę – nuo laiškų siuntimo ir susirašinėjimų iki dokumentų peržiūros, redagavimo, kūrybinių užduočių atlikimo ir nuolatinio judėjimo tarp skirtingų programėlių.
„Vis daugiau vartotojų telefonu atlieka svarbiausias darbo užduotis – bendrauja su kolegomis, priima sprendimus ar reaguoja į situacijas tada, kai nėra prie kompiuterio. Tai keičia ir lūkesčius pačiam įrenginiui: jis turi būti ne tik patogus komunikacijai, bet ir leisti sklandžiai pereiti tarp užduočių, suteikti pakankamai ekrano erdvės bei išlaikyti tokį darbo tempą, prie kokio vartotojai yra įpratę naudodamiesi kompiuteriu“, – sako ji.
Ne visada padeda sutaupyti laiko
Tyrimas atskleidžia, kad net 64 proc. Lietuvos gyventojų darbo reikalais kasdien naviguoja iš vienos programėlės į kitą, o 47 proc. norėtų, kad skirtingas programėles vienu metu naudoti būtų patogiau.
E. Tamelytės teigimu, įdomu tai, kad apklausos duomenimis 66,9 proc. 40–49 metų respondentų kasdien darbo reikmėms pereina iš vienos programėlės į kitą, o tai – didžiausia dalis iš visų amžiaus grupių.
„Kartais manoma, kad didžiausius lūkesčius technologijoms kelia jaunoji karta, tačiau tyrimas rodo kiek kitokį vaizdą. 40–49 m. amžiaus grupei priklauso žmonės, kurie jau turi susiformavusius darbo įpročius, todėl jie aiškiai jaučia skirtumą tarp patogaus ir tik teoriškai įmanomo darbo išmaniajame. Jei užduočiai atlikti reikia per daug papildomų paspaudimų, veiksmų ar langų keitimo, įrenginys vietoje to, kad padėtų sutaupyti laiko, pradeda jį atimti“, – dalijasi E. Tamelytė.
Gera kamera – nebeesminis kriterijus
Besikeičiant vartotojų įpročiams, keičiasi ir tai, pagal ką jie vertina telefonus. Nors baterijos veikimo laikas vis dar išlieka svarbiausiu praktiniu aspektu, E. Tamelytė pastebi, kad ateities išmanusis vis dažniau siejamas ne tik su techniniais parametrais, bet ir su tuo, kiek jis padeda dirbti greičiau bei patogiau.
Geresnes DI galimybes kaip svarbų ateities kriterijų įvardija 22,1 proc. lietuvių, patogesnį kelių užduočių atlikimą – 13,9 proc., o geresnę kamerą – tik 3 proc.
Šį poreikį atliepia naujos kartos sulenkiamų telefonų sprendimai. Pavyzdžiui, „Galaxy Fold7“ išmanusis turi didelį vidinį ekraną, kuriame patogiau naudotis keliomis programėlėmis vienu metu, peržiūrėti dokumentus ar palyginti informaciją nuolat neperjunginėjant langų.
Integruotos DI funkcijos taip pat padeda greičiau atlikti dalį kasdienių veiksmų, todėl toks įrenginys tampa panašesnis į kompaktišką darbo ekraną nei į tradicinį telefoną.
„Svarbiausia – ar technologija palengvina kasdienių užduočių atlikimą. Jei telefone reikia dirbti su keliomis programomis vienu metu, vartotojui svarbu greitai rasti informaciją ir nešvaistyti laiko papildomiems veiksmams“, – sako E. Tamelytė.
Skirtingos kartos – skirtingi darbo įpročiai
Apklausa atskleidžia ir skirtingo amžiaus vartotojų įpročius. Nors Lietuvoje pagrindine darbo veikla telefone išlieka elektroninis paštas, tarp 15–29 m. amžiaus respondentų žinutes kolegoms ar klientams kaip pagrindinę darbo veiklą telefone nurodo net 33 proc., o tarp 50–59 metų gyventojų – tik 12,2 proc. apklaustųjų.
„Mobilus darbas jau tapo kasdienybės dalimi, todėl vartotojai vis mažiau linkę taikytis prie nepatogių sprendimų. Jie tikisi, kad telefonas padės atlikti vis sudėtingesnes užduotis, tačiau kartu nori, kad tai vyktų paprastai, sklandžiai ir be papildomų kompromisų. Būtent ši kryptis artimiausiais metais formuos išmaniųjų įrenginių rinką“, – teigia „Samsung“ atstovė.
