Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai vis dažniau pasitelkiami darbo užduotims atlikti. Technologijų bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktas Baltijos šalių tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė lietuvių darbo reikmėms naudojasi asmeninėmis arba nemokamomis DI paskyromis, o nemaža dalis nežino, kokius įrankius leidžia naudoti jų darbdaviai. Ekspertės teigimu, net ir įprastos užduotys, tokios kaip dokumentų redagavimas ar informacijos apibendrinimas, gali kelti grėsmę konfidencialiems duomenims, jei naudojantis DI neįvertinamos galimos rizikos.
Baltijos šalyse atliktos vartotojų nuomonės apklausos duomenimis, asmeninėmis arba nemokamomis DI paskyromis darbo reikmėms Lietuvoje naudojasi net 58 proc. respondentų. Šis rodiklis gerokai didesnis nei kaimyninėse šalyse – Latvijoje tokius įrankius naudoja 48,1 proc., Estijoje – 49,7 proc. apklaustųjų.
Pasak „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės, darbuotojai neretai renkasi lengviausiai prieinamus DI įrankius, neįvertinę, ar jie tinkami darbui su įmonės informacija. Nors tokios platformos gali gerokai palengvinti kasdienes užduotis, neatsargiai jomis naudojantis gali kilti grėsmė konfidencialios informacijos saugumui.
Įprasta darbo užduotis gali tapti saugumo spraga
Didžiausia rizika kyla tada, kai darbuotojai DI įrankiams patiki vidinius dokumentus, nepasidomėję, kaip šiose platformose tvarkoma informacija. Net ir paprastas prašymas pakoreguoti tekstą ar apibendrinti dokumentą gali lemti konfidencialių duomenų perdavimą išorinei sistemai.
„Įsivaizduokime darbuotoją, kuris nori greičiau parengti pasiūlymą klientui. Jis įkelia ankstesnę sutartį ir paprašo DI pagal ją parengti naują dokumentą. Iš pirmo žvilgsnio toks sprendimas gali atrodyti visai nekaltas, tačiau sutartyje gali būti konfidencialių kainodaros sąlygų, klientų kontaktinių duomenų ar kitos jautrios informacijos. Todėl prieš perduodant darbinius dokumentus DI įrankiams svarbu įvertinti, kokia informacija dalijamasi, kur ji saugoma ir kaip gali būti panaudota“, – aiškina E. Tamelytė.
Ekspertė pabrėžia, kad asmeninės ar nemokamos paskyros savaime nėra nesaugios, tačiau skirtingose platformose gali būti taikomos nevienodos duomenų apsaugos sąlygos. Be to, įmonės ne visada gali kontroliuoti, kokia informacija dalijamasi per darbuotojų asmenines paskyras.
Darbuotojams trūksta aiškių taisyklių
Apklausos rezultatai rodo, kad nemažoje dalyje Lietuvos darboviečių nėra aiškiai apibrėžta, kaip darbuotojai gali naudotis DI įrankiais. Net 54 proc. respondentų nurodė, kad jų įmonėje nėra DI naudojimo taisyklių, o dar 17,3 proc. nežino, ar tokios taisyklės apskritai nustatytos.
Be to, 18,5 proc. apklaustųjų pripažino bent kartais naudoję darbdavio nepatvirtintus DI įrankius, o 28,7 proc. teigė nežinantys, kokias platformas leidžia naudoti jų darbdaviai. Tokie rezultatai leidžia manyti, kad dalis darbuotojų naudojasi DI neturėdami aiškių gairių, kaip tai daryti saugiai.
„Darbuotojai DI įrankius pradeda naudoti greičiau, nei įmonės spėja nustatyti jų naudojimo taisykles. Net ir gerų ketinimų turintis žmogus gali neįvertinti, kokią informaciją perduoda išorinei sistemai. Todėl organizacijoms neužtenka vien parengti taisykles – būtina paaiškinti, kodėl jos reikalingos ir kokiais duomenimis galima dalytis su DI, o kokia informacija turi likti įmonės viduje“, – sako E. Tamelytė.
Pasak ekspertės, įmonėms taip pat svarbu žinoti, kokias DI platformas darbuotojai jau naudoja. Priešingu atveju tampa sudėtinga užtikrinti, kad vidinė informacija būtų tvarkoma laikantis organizacijos duomenų apsaugos reikalavimų.
Kaip naudotis DI saugiai?
E. Tamelytės teigimu, griežti draudimai nebūtinai padės išspręsti problemą. Kur kas veiksmingiau darbuotojams suteikti patikimus DI įrankius ir paaiškinti, kaip jais naudotis saugiai. Svarbu ir tai, kad duomenų apsauga būtų užtikrinama ne tik taisyklėmis, bet ir technologiniais sprendimais.
„Darbuotojams patarčiau vadovautis paprasta taisykle – jei informacijos negalėtumėte atskleisti pašaliniam žmogui, nereikėtų jos kelti ir į nepatvirtintą DI platformą. Redaguojant ar apibendrinant dokumentą pasitelkus DI, dažnai pakanka pašalinti vardus, kontaktinius duomenis, įmonių pavadinimus ar kitą jautrią informaciją. Tačiau svarbu įsitikinti, kad iš likusių duomenų nebūtų galima atpažinti konkrečių asmenų ar atskleisti konfidencialių detalių“, – pataria ekspertė.
Taip pat verta pasidomėti naudojamo DI įrankio privatumo nustatymais – ar pokalbiai gali būti naudojami modeliams tobulinti, kiek laiko saugoma pateikta informacija ir ar galima apriboti jos perdavimą. Svarbu nepamiršti, kad pokalbio istorijos ištrynimas nebūtinai reiškia, jog visi perduoti duomenys iš karto pašalinami iš sistemos.
Pasak E. Tamelytės, duomenų apsaugai vis daugiau dėmesio skiria ir technologijų gamintojai. Pavyzdžiui, dalis „Samsung Galaxy AI“ funkcijų leidžia apdoroti informaciją tiesiog išmaniajame telefone, neperduodant jos į debesiją. Papildomą apsaugą suteikia „Samsung Knox“ saugumo platforma, o organizacijoms skirti įrenginių valdymo sprendimai padeda kontroliuoti darbuotojų naudojamas funkcijas.
„Duomenų saugumas priklauso ne tik nuo mūsų įpročių, bet ir nuo to, kaip sukurta pati technologija. Galimybė pasirinkti, kur apdorojami duomenys, ir apriboti tam tikras funkcijas leidžia geriau valdyti rizikas. Vis dėlto net ir pažangiausios apsaugos priemonės nepakeis atsakingo elgesio, todėl svarbu, kad technologiniai sprendimai ir žmonių įpročiai vienas kitą papildytų“, – pabrėžia E. Tamelytė.
